- vokiečiai
- vókiečiai dkt. Vókiečių kalbà.
.
.
vokiečiai — sm. pl. (1) DŽ1, BVI164(Ktč), vokiečiaĩ (3a) Trak, Vžn, Ppl 1. Vidurio Europos tauta, kalbanti viena vakarų germanų kalbų: Vokiečių žemė SD194, N. Taip daug liežuvių giminių: hišpomų,… vokiečių, čekų, ungurų, lenkų… ir kitų nesuskaitomų tautų… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaryti — 1 išvaryti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L 1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro… … Dictionary of the Lithuanian Language
vokietis — 1 vokietis, ė smob. (1) KBII77, K, KI295, Š, KŽ, Tlž, Rg, vokietỹs, ė̃ (3a) Rtr, NdŽ, KŽ, Vžn, Kbr, Gg, Dg, Vb, Tvr, Ssk, Mšk 1. SD194, CI460, R, R100, 349, MŽ, MŽ130, Sut, N, M, RtŽ vokiečių tautos žmogus: Pirmą kartą vokiečio vardą raštuose… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvaryti — 1 nuvaryti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvaryti KlbIX67(Bdr) 1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvaryti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian… … Dictionary of the Lithuanian Language
atitraukti — atitraukti, ia, ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatraukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attraukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N 1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitraukti ratus iki… … Dictionary of the Lithuanian Language
ponas — põnas (l. pan, brus. пaн) sm. (2) 1. H, R, N, K, VlnE151 privilegijuoto luomo žmogus; turtingas žmogus, dvarininkas, savininkas; šeimininkas; kas nedirba fizinio darbo, valdininkas: Važiuoja põnas su savo lekajais Nmč. Jis ne põnas, tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
užeiti — užeĩti 1. intr. eiti (už ko): Užė̃jo už medžių, ir nebemačiau Sb. Neseka užeĩt už stalo Lp. Ažeĩk priekin [vežimo], pažiūrėk, ar arklys gerai pakinkytas Ds. Tegu, iš kito šono užeĩsiu Pc. | refl.: Užsiejau už pelkių Skdv. Neužsieĩk už akmenų … Dictionary of the Lithuanian Language
viršūnė — sf. (1) K, K.Būg, Š, NdŽ 1. Q625, R, R178,403, MŽ, MŽ543, S.Dauk, N, M, L, LL278, ŠT239, Rtr, DŽ, PolŽ42, ŽŪŽ26, KŽ, FzŽ393 viršutinė, aukštutinė (ppr. smailėjanti) dalis: Viršūnė, viršus SD398. Viršūnė – pati viršutinė šakomis apaugusi medžio… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvaryti — 1 įvaryti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46 1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invaryti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarysi karvę, tegu… … Dictionary of the Lithuanian Language
žodis — žõdis sm. (2) KBII68, K, LsB290, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD342, KlG5, H, H227, R, R406, MŽ, MŽ547, OsG5, Sut, N, BzB342, L, žodỹs (4) NdŽ 1. svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška: Kiekviena kalba… … Dictionary of the Lithuanian Language